RAB (SIA) „Jēkabpils dolomīts” siūloma medžiaga dirvos kalkinimui

Latvijoje 20 % dirvos yra reikalingas pagrindinis kalkinimas, o daugiau nei 25 % – palaikomasis (Nollendorfas, 2004). Jeigu dirvožemio rūgštingumo rodiklis yra mažesnis už pH 5.5, reikia neutralizuoti tokio dirvižemio rūgštingumą (Zariņa, 2009).

Kalcio oksidas

Pagrindiniai rūgštingumo neutralizatoriai dirvoje yra kalcis ir magnis, tačiau šiuos maistinius elementus, o taip pat kalį, iš dirvos išplauna rūgštieji atmosferos krituliai. Bet gana daug kalcio ir magnio iš dirvos išneša ir žemės ūkio kultūros (Nollendorfas, 2010).

Dėl kalcio trūkumo išgula javai, greitai pūsta bulvės, burokai, morkos, griežčiai ir kitos daržovės. Ypač jautrūs kalcio trūkumui yra gūžiniai kopūstai, žiediniai kopūstai ir salotos.

Magnis turi labai didelę reikšmę fotosintezės procesui, nes tai vienintelis metalas, įeinantis į chlorofilo sudėtį. Taip pat magnis teigiamai veikia ir kitų lapų pigmentų susidarymą ir kaupimąsi, pavyzdžiui, karoteno. Dėl magnio trūkumo, augalų lapuose sumažėja fosforo kiekis. Žaliuose lapuose magnio yra dvigubai daugiau, nei lapų stiebeliuose, augalo stiebe ir šaknyse. Azoto trąšos paprastai turi įtakos magnio išnešimui iš dirvos ir gali būti jo trūkumo priežastimi. Labiausiai magnio stoką didina amonio formos azoto ar kalio perteklius. Savo ruožtu magnio stoka mažina angliavandenių kiekį augaluose.

„Jėkabpilio dolomito” atsijų cheminė sudėtis

	Dolomito atsijos I (%)	Dolomito atsijos II(%)
CaO	22,07	24,40
MgO	11,79	13,18
Ca	7,1	7,91
Mg	15,77	17,17
Al2, O3, Fe2O3	2,82	2,48

Kokią kalkinę medžiagą pasirinkti?

Kalkinimu galima mažinti dirvos rūgštingumą, naudojant kalkakmenio arba dolomito miltus. Dolomito miltų sudėtyje be kalcio karbonato taip pat yra magnio karbonato. Daugelis šeimininkų įsitikinę, kad augalui iš pradžių reikia užtikrinti optimalią dirvos reakciją ir tik po to tręšti mineralinėmis trąšomis, kibo į rūgščių dirvų kalkinimą („Saimnieks LV“, 2012 m. kovas). Be to, kalkinta dirva geriau įsisavina mineralines trąšas. Kalkakmenio miltus galima pakeisti dolomito miltais.
Dolomito miltų reikia vidutiniškai 5-10 % mažiau nei kalkakmenio miltų, kad būtų pasiektas toks pat dirvos pH lygis. Magnio karbonatas gali neutralizuoti 19 % daugiau nei kalcio karbonatas (Vilnis Nollendorfas, Dr. biol. LU Biologijos institutas).

Magnio oksidas

Dolomito miltai yra saugiausia kalkinimo medžiaga, nes jų sudėtinga perdozuoti, o kalkių, pelenų bei kitų kalkinimo medžiagų gali būti panaudota per daug (LVMI „Silava“ tyrinėtojas Andis Lazdiņš).

Dirvos tyrinėtojai teigia, kad 1,5 kg dolomito miltų mažina 1¬3 m durpinės dirvos rūgštingumo lygį per vieną vienetą. Norint įkurti sodą rūgščioje dirvoje, kalkinti ją patariama dolomito miltais: 60-100 kg/100 m2 (Termorelax).

Lengvai išplaunamus dirvožemius (jaurinius, smėlėtus dirvožemius), kuriuose gali būti magnio trūkumas, magnio trąšomis geriausia tręšti nedideliais kiekiais kasmet, negu dideliais kiekiais kas trejus metus.

Optimalus augalų naudojamo magnio (Mg) kiekis dirvoje apie 100 mg/kg. Jeigu šio elemento kiekis dirvoje yra mažesnis nei minėta, jį reikia padidinti, tręšiant 18-25 kg/ha grynosiomis magnio trąšomis (Mg) kasmet, kol nebus pasiektas šis optimalus kiekis. Jeigu dirvą būtina kalkinti, tai naudinga yra naudoti dolomito miltus, kuriose yra apie 12 % magnio.

Grūdiniai augalai reikalauja mažiau magnio, tačiau bulvėms, cukriniams runkeliams ir daržovėms magnio reikia daug. Todėl, dėl šių kultūrų, kalkinimui geriausia naudoti ir kalkakmenio miltus, ir dolomito miltus santykyje 2:1 ar bent vienodais kiekiais.

Gausiam bulvių derliui reikia 30 kg/ha magnio ir 150-170 kg/ha Ca. Rapsams būtinas MgO sezono kiekis yra 30-50 kg/ha. Kadangi dėl Mg trūkumo dirvoje mažėja angliavandenių kiekis augaluose, didelę reikšmę Mg turi grūdiniams augalams, kurie yra turtingi angliavandeniais: kviečiams, miežiams, taip pat kanapėms.

Magnio perteklius gali trukdyti augalams įsisavinti kalcį, todėl svarbu yra atlikti dirvos analizes. Taip pat, jeigu dirvožemis paprastai sukultūrinamas kalkakmenio miltais ar medžiaga, kurios sudėtyje yra labai daug Ca, tai verta kartkartėmis pakeisti kalkinimo medžiagą dolomito miltais, kad būtų išvengta Ca ar Mg pertekliaus.

Kaip atliekamas kalkinimas?

Kalcio karbonatas blogai tirpsta vandenyje, todėl kalkinimo medžiagos poveikis išlieka daugelį metų. Kalkinimas atliekamas kartą per 3-5 metus. Daržovių sėjomainoje kalkinimas atliekamas dažniau. Dolomito atsijų grūdėtumas prailgina kalkinimo medžiagos poveikį.

Tiesioginis kalkinimas gali būti naudojamas sekančioms daržovių kultūroms: visų rūšių kopūstinėms daržovėms, salotoms, morkoms, svogūnams, česnakams, porams, kaliaropėms.

Nekenčia tiesioginio kalkinimo: pašariniai ir cukriniai runkeliai, burokai, visų rūšių griežčiai, žirniai, agurkai, moliūgai, petražolės, salierai, ridikai, pupelės.

Dirvos kalkinimą galima atlikti bet kuriuo metų laiku, kai laukas yra laisvas nuo kultūrinių augalų ir drėgmės sąlygos leidžia naudoti techniką. Geriausias kalkinimo metas yra rudenį po derliaus nuėmimo arba prieš juodojo pūdymo kultivavimą ir arimą. Bet kokiu atveju svarbu, kad netrukus po kalkinimo kalkės diskinėmis akėčiomis arba kultivatoriumi būtų gerai sumaišytos, o paskui įartos. Jeigu dirva kalkinama po rudens arimo, pavasarį patariama kalkes kuo geriau sumaišyti su dirvožemiu, perariant ar giliai kultivuojant lauką. Pūdyme kalkes naudoti patariama prieš tręšimą mėšlu.

Kalkinti galima ir augalais užimtus žemės plotus. Žieminių grūdinių augalų ir žolingus laukus patartina kalkinti anksti pavasarį, kai žemė dar sušalusi. Jeigu tai padaryti nespėjama, grūdinių augalų laukus dar galima kalkinti iki plaukėjimo pradžios, kaupiamųjų augalų laukus – kol galima kaupti, purenti tarpueilius. Reikia prisiminti, kad augalais užimtus laukus kalkinti galima tik esant sausam orui, nudžiūvus rasai. Tokių laukų kalkinimui geriau nenaudoti degintas kalkinimo medžiagas, nes gali nukentėti augalai. Į ganyklas gyvulius galima leisti praėjus 1-2 savaitėms po kalkinimo, geriausia po pirmo lietaus. Naudojant didelius kalkių kiekius – 8 t/ha ir daugiau, kalkinimą patartina atlikti dviem etapais, pavyzdžiui, 5 t/ha kalkių patręšti po derliaus nuėmimo, o likusią dalį pavasarį įkultivuojant prieš dirvos apdirbimą. Naudojant greito veikimo kalkinimo medžiagas, didžiausias leistinas kalkių kiekis vienu metu – 6 t/ha, išreikštos CaCO3 ekvivalentu. Lygius laukus, jeigu sniego sluoksnis nėra storesnis už 15-20 cm, kalkinti galima ir žiemą.

Tuoj pat po dirvos kalkinimo nepatartina auginti linus ir bulves, nes jie blogai pakenčia šviežiai kalkintą dirvožemį (Skaidrīte Poriete, Regīna Timbare, „AgroPols”).

Dolomito atsijos	Kaina EUR (Be PVM 21 %)
Atskalos: fr. 0-0,5	2.50 EUR/t
Atsijos II: fr. 0-4(6)	1.50 EUR/t
Atsijos I: fr. 0-10(12)	1.00 EUR/t

Granuliometrinė kalkinimo medžiagos sudėtis sąlygoja medžiagos veikimo laiką. Labai smulkiagrūdė kalkinimo medžiaga, taip pat deginti dolomito miltai laikomi greito poveikio kalkinimo medžiagomis, kurių naudojimas net nėra patartinas.

Tinkamiausia „Jėkabpilio dolomito“ siūloma kalkinimo medžiaga yra Atsijos II – jos sudėtis žymiai nepakeis dirvos sudėtį, nepasidarys akmeninga, o poveikis net iki 5 metų, kaip ilgalaikės kalkinimo medžiagos.